Orkestras kartu su Margarita Balanas pristatys britų muziką

Lapkričio 7 d. Liepojos simfoninis orkestras ir tarptautinį pripažinimą pelniusi latvių violončelininkė Margarita Balanas kviečia publiką į koncertų salę „Lielais dzintars“ – čia vyks vakaras, kuriame susipins trijų XX a. pradžios britų kompozitorių muzikiniai stiliai. Prie dirigento pulto stos britų maestro Douglasas Bostockas.

Koncerto programos ašis – vieno žymiausių Anglijos kompozitorių Edwardo Elgaro kūryba, o konkrečiau – jo Koncertas violončelei. Šis kūrinys yra vienas svarbiausių vėlyvojo kompozitoriaus kūrybos laikotarpio darbų ir užima reikšmingą vietą violončelės repertuare. Kartu su Liepojos simfoniniu orkestru koncertą atliks Margarita Balanas – muzikantė, kurią kritikai vadina viena ryškiausių savo kartos violončelininkių.

„Elgaro Violončelės koncertas iš solisto reikalauja gilaus vidinio susikaupimo, gebėjimo išlaikyti dramatišką įtampą ir asmeniškai atviros, groteskiškos išraiškos. Mano nuomone, Margaritos Balanos grojimas turi šiam kūriniui būtiną dramatišką galią ir intensyvumą. Jos interpretacijos visada perteikia sodrią tembrinę vaizduotę, poeziją ir gebėjimą įprasminti kiekvieną motyvą“, – komentuoja Liepojos simfoninio orkestro meno vadovas Guntis Kuzma. „Būdama ir dirigentė, Margarita solo partiją kuria kaip gyvą pokalbį su orkestru. Su dideliu smalsumu laukiu, kaip jos interpretacijoje atsiskleis šio koncerto kilnumas, lyrizmas ir žmogiška šiluma.“

Vadovaujamas maestro Douglaso Bostocko, Liepojos simfoninis orkestras taip pat atliks Ralpho Vaughano Williamso „Londono simfoniją“. Tai vienas reikšmingiausių XX a. pradžios britų simfoninių kūrinių, žymintis kompozitoriaus perėjimą nuo nacionalinio romantizmo stiliaus prie platesnės simfoninės raiškos.

Ši simfonija – kurioje girdimi tokie Londono elementai kaip Vestminsterio varpų dūžių motyvai, gatvės muzikantų aidai bei ritminė miesto įtampa – užima ypatingą vietą britų muzikos istorijoje ne tik dėl savo plačios formos, bet ir dėl estetinės programos: joje Vaughanas Williamsas įtvirtina nuostatą, kad nacionalinis tapatumas muzikoje gali būti išreikštas ne tik tiesiogiai cituojant liaudies muziką, bet ir per harmoninį mąstymą bei paties muzikinio laiko formavimą.

Tuo tarpu Gustavo Holsto (kurio šeimos šaknys, beje, taip pat siejasi su Ryga) siuitą „Phantastes“Liepojos publika išgirs pirmą kartą nuo pat jos premjeros, įvykusios dar 1912 metais. Kaip pažymi dirigentas Douglasas Bostockas, po šio vienintelio atlikimo Holstas kūrinį atšaukė ir išbraukė iš oficialaus savo darbų katalogo, laikydamas jį meniniu požiūriu nevisiškai išbaigta savo idėjos realizacija. Dėl to siuita „Phantastes“ liko už koncertinio repertuaro ribų – kitaip nei kiti to paties laikotarpio kūriniai, vėliau įsitvirtinę kanone.

Siuita atskleidžia Holstą kaip kompozitorių meninių paieškų laikotarpiu: joje susilieja ryškios simfoninės spalvos, ritminis gyvybingumas ir eksperimentinė forma, nujaučiant idėjas, kurios vėliau bus išplėtotos brandesniuose kūriniuose. Taip ji suteikia vertingų įžvalgų apie kompozitoriaus muzikinės kalbos formavimąsi ir leidžia retą progą susidurti su mažiau žinoma, tačiau reikšminga britų simfoninės muzikos istorijos dalimi.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas ir pedagogas Douglasas Bostockas – vertinamas dėl subtilaus interpretacijos pojūčio, subalansuoto orkestro skambesio ir aistros įkvėpti naujos gyvybės klasikinei muzikai – savo meninėje veikloje pasižymi keliomis išskirtinėmis savybėmis; viena jų – atsidavimas siekiui atskleisti mažiau žinomą ir užmirštą repertuarą.