Dalyvauja:
Margarita Balanas (violončelė)
Liepojos simfoninis orkestras
Dirigentas: Douglas Bostock
Programoje:
Edward Elgar (1857-1934) Koncertas violončelei ir orkestrui
Ralph Vaughan Williams (1872-1958) Londono simfonija
Gustav Holst (1874-1934) Siuita „Phantastes”
Tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių violončelininkė Margarita Balanas kartu su Liepojos simfoniniu orkestru kviečia į vakarą, kuriame susipina trijų ankstyvojo XX a. britų kompozitorių saviti balsai. Prie dirigento pulto stos britų maestro Douglas Bostock.
Vakaro ašis – Edwardo Elgaro Koncertas violončelei, vienas pagrindinių vėlyvojo kompozitoriaus laikotarpio kūrinių. Tai taip pat vienas svarbiausių kūrinių violončelės repertuare.
Koncertas parašytas po Pirmojo pasaulinio karo, kompozitoriui viešint atokioje sodyboje Sasekse. Artumas gamtai ir izoliacija nuo miesto – ir nuo karo triukšmo – kartu su suvokimu apie jo sukeltą niokojimą paskatino Elgaro stiliaus posūkį į asketiškesnę, labiau sutelktą ir introspektyvią raišką.
Mokslinėje literatūroje Elgaro Koncertas violončelei dažnai interpretuojamas kaip atsisveikinimo kūrinys. Jo kūrimo metu kompozitoriaus žmonos Alice sveikata smarkiai prastėjo, o praėjus mažiau nei metams po kūrinio premjeros ji mirė.
Po gyvenimo partnerės mirties Elgaro kūrybinė veikla faktiškai sustojo. Per kitus 14 metų jis nesukūrė nė vieno stambesnės apimties kūrinio – faktas, kurį tyrėjai įtikinamai sieja su žmonos netektimi.
Šį kūrinį su Liepojos simfoniniu orkestru atliks Margarita Balanas, kurią kritikai vadina viena įtaigiausių savo kartos violončelininkių.
Ralpho Vaughan Williamso „Londono simfonija” – vienas reikšmingiausių ankstyvojo XX a. britų simfoninių kūrinių. Ji žymi kompozitoriaus perėjimą nuo nacionalinio romantizmo idiomos prie platesnio simfoninio mąstymo.
Nors Vaughan Williams pabrėžė, kad kūrinys nėra programiškai iliustratyvus, visoje simfonijoje girdimi aiškūs Londono bruožai. Joje skamba Vestminsterio varpų dūžių motyvai, gatvės muzikantų aidai ir miesto ritminė įtampa. Šie elementai organiškai įausti į simfoninę faktūrą kaip tembriniai ar ritminiai impulsai.
Ši simfonija užima ypatingą vietą britų muzikos istorijoje ne tik dėl plačios formos, bet ir dėl estetinės programos: joje Vaughan Williams patvirtina įsitikinimą, kad nacionalinis tapatumas muzikoje gali būti reiškiamas ne vien tiesiogiai cituojant liaudies muziką, bet ir per harmoninį mąstymą bei pačios muzikinio laiko tėkmės formavimą.
Gustavo Holsto siuita „Phantastes” Liepojoje skambės pirmą kartą nuo pat jos premjeros 1912 metais.
Kaip pažymi dirigentas Douglas Bostock, po vienintelio atlikimo Holstas kūrinį atsiėmė ir išbraukė iš savo oficialaus darbų katalogo, laikydamas jį meniniu požiūriu ne iki galo įgyvendinta idėja. Dėl to siuita „Phantastes” liko už koncertinio repertuaro ribų – kitaip nei kiti to paties laikotarpio kūriniai, vėliau įsitvirtinę kanone.
Siuita atskleidžia Holstą kaip kompozitorių meninių paieškų laikotarpiu: joje susilieja ryškios simfoninės spalvos, ritminis gyvybingumas ir eksperimentinė forma, nujaučiant idėjas, kurios vėliau bus išplėtotos brandesniuose kūriniuose. Taip ji suteikia vertingų įžvalgų apie kompozitoriaus muzikinės kalbos formavimąsi ir leidžia retą progą susidurti su mažiau žinoma, tačiau reikšminga britų simfoninės muzikos istorijos dalimi.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Nuolaidos:
Studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 5 euros
Mokiniams - 50%
3+ šeimos kortelės savininkams - 30%
Asmens, turinčio I ar II grupės negalią, palydovui - 50%
Grupėms (10 ir daugiau lankytojų) – 20 proc.
Įsigyjant grupinius bilietus internetu, prašome rašyti el.paštu sales@lso.lv
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
Naudinga:
Koncertas prieinamas klausos negalią turintiems žmonėms, nes jo metu bus įjungta indukcinės kilpos funkcija. Remiantis klausos negalią turinčių žmonių patirtimi išbandant šią sistemą, geriausia klausymosi patirtis galima centrinio parterio zonoje nuo 5 iki 12 eilių – nuo 6 iki 28.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija ir Liepojos miestas.
