Liepojos Simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Normunds Šne, vasario 15 d. 18.00 val. koncertų salėje „Lielais dzintars“ klausytojams pasiūlys ryškiausių romantizmo epochos kompozitorių simfonines fantazijas ir poemas, persipynusias su gamtos kraštovaizdžių atvaizdavimais ir filosofiniais pamąstymais apie žmogaus emocinį pasaulį.
Koncerto ypatingas svečias bus Florianas Ponas – prancūzų violončelininkas iš Tulūzos, kuriam šiuo metu prognozuojama ryški karjera tarptautinėje klasikinės muzikos arenoje. Naujoji violončelės žvaigždė su pagyrimu baigė Paryžiaus konservatoriją ir yra daugybės tarptautinių konkursų laureatas bei daugelį metų buvo Karalienės Elžbietos kapelos atlikėjas. Praėjusiais metais kartu su Trio Nebelmeer užėmė 1-ją vietą Triesto Tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse.
Koncerte Florianas Ponas atliks Roberta Šumano Koncertą violončelei ir orkestrui. Kūrinys pasižymi savo lyrine ir emocine išraiška bei virtuoziška violončelės partija. Koncertas violončelei yra vienas paskutinių kūrinių, kurį Šumanas sukūrė prieš sparčiai blogėjančią protinę negalią. Kūrinys turėjo įtakos kitiems koncertų violončelei kompozitoriams, pavyzdžiui Kamiliui Sensansui ir Antoninui Dvoržakui. Kūrinys tapo tikra violončelininkų repertuaro klasika ir dažnai atliekamas įvairiuose koncertuose bei festivaliuose visame pasaulyje.
Hebridų salos yra vaizdingų ir vėjo nepaliestų salų archipelagas Škotijos vakaruose, susidedantis iš daugiau nei 100 salų, iš kurių maždaug 35 apgyvendintos. Šios salos turtingos ne tik gamta ir dramatišku kraštovaizdžiu, tačiau ir istorija ir kultūra – jų gyventojai bėgant šimtmečiams išsaugojo savo kalbą – škotų gėlų kalbą – bei tradicines gyvenimo vertybes.
Hebridai taip pat neišsemiamas įkvėpimo šaltinis menininkams ir rašytojams, įskaitant ir Feliksą Mendelsoną, kurio uvertiūra „Hebridai“ atspindi salų unikalų ir paslaptingą kraštovaizdį.
Gamtos vaizdai, filosofiniai ir simboliai pamastymai apie žmogaus vidinį pasaulį toliau perteikiama lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninėje poemoje „Miškas“. Čiurlionis sukūrė stiprų muzikinį kraštovaizdį, kuriame miškas tampa simboliu gyvybės jėgai, paslaptingumui ir nenusakomai gamtos galiai.
Kompozicija yra praturtinta nuotaikomis- pradedant paslaptingais, švelniais medinių pučiamųjų instrumentų tembrais ir styginių mistiniu viliojimu, iki intensyviai augančio intensyvumo. Ši poetiška ir giliai emociška simfoninė poema taip pat yra puikus Čiurlionio meniško pasaulio sampratos pavyzdys, kuriame gamta, muzika ir vizualinis menas suplūsta į vieningą visumą, atskleidžiant jo filosofinį požiūrį į gyvenimo ciklą ir žmonių vaidmenį jame.
Ir pagaliau Franco Listo simfoninė poema „Preliudijos“ yra vienas ryškiausių romantizmo epochos orkestro kūrinių ir vienas pirmųjų simfoninės poemos žanro pavyzdžių. Kūrinys yra filosofiniai pamastymai apie gyvenimą, permainingą prigimtį ir žmogaus santykius su likimu. Muzikas srautas nuo švelnių ir lyriškų skambėjimų pereina į dramatišką ir triumfuojančią kulminaciją, atskleidžiant žmonių nuolatinę kovą su sunkumais ir jo nenumaldoma dvasia. Gausi orkestracija ir dramatiški kontrastai atspindi Listui būdingą gilų emocinį rezonansą ir dinamišką įtampą.
Bilietus į koncertus galima įsigyti „Biļešu paradīze” kasose arba internetu.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija, Valstybinis Kultūros kapitalo fondas, Liepojos miestas.
