.png)
Dalyvauja:
Ksenija Sidorova (akordeonas)
Liepojos simfoninis orkestras
Dirigentas: Guntis Kuzma
Programoje:
Arturs Maskats (1957) „Tango“
Tõnu Kõrvits (1969) Koncertas akordeonui ir orkestrui „Tantsud“ („Šokiai“) (premjera Latvijoje)
Johannes Brahms (1833–1897) Ketvirtoji simfonija
Baigiantis sezonui Liepojos simfoninis orkestras vėl susitiks su Ksenija Sidorova, o diriguojant Guntui Kuzmai šis susitikimas sumanytas su sezono pabaigai deramu užmoju. Iškili akordeonininkė, 2024 metų pabaigoje buvusi ypatinga Liepojos simfoninio orkestro Naujųjų metų koncerto viešnia, šįkart taps pagrindine pirmosios koncerto dalies figūra.
Pirmojoje koncerto dalyje Ksenija Sidorova atsiskleis dviejuose skirtinguose muzikiniuose vaidmenyse, drauge pasiūlančiuose du žvilgsnius į šokį.
Tõnu Kõrvitso koncertas akordeonui „Tantsud“, arba „Šokiai“, parašytas specialiai Sidorovai. Kūrinio premjerą ji atliko 2024 metų liepą Pernu muzikos festivalyje su festivalio orkestru ir dirigentu Paavo Järvi.
Keturių dalių ciklas prasideda solisto kadencija ir kelione nuo „Tamsos“ į Under the Cajun Moon, sujungdamas akordeoną su Luizianos cajun muzikavimo atgarsiais. Kitose trijose dalyse transformuojamos istorinės šokio formos, tačiau Kõrvitsas nesiekia jų restauruoti: senosios formos tampa skirtingais judėjimo ir muzikinio mąstymo būdais šiuolaikiniame koncerte.
Arturso Maskato „Tango“ Sidorovos atliekama partija įsilieja į platesnį simfoninį paveikslą. Jei Kõrvitsas sugretina skirtingų tradicijų šokio formas, Maskats žvelgia į tango kaip į ištisą kultūros reiškinį, aprėpdamas įvairius jo pavidalus – nuo smuklių ir vidurnakčio miestų muzikos iki koncertų salės ir Piazzollos tradicijos. Atpažįstamas šokio pulsas čia nėra vien ritminis akompanimentas: jis išnyra iš kintančios orkestro faktūros, pasitraukia ir sugrįžta kitu pavidalu, tapdamas simfoninės dramaturgijos medžiaga.
Antrojoje koncerto dalyje šokis neišnyksta, tik persikelia į pačią simfoninės formos sandarą. Johanneso Bramso Ketvirtosios simfonijos finalas sukurtas pasitelkus barokinei pasakalijai arba čakonai giminingą principą: aštuonių taktų struktūra tampa trisdešimties variacijų pagrindu, nuolat kintant melodijoms, ritmams ir orkestro spalvoms. Būtent pasakalija atskleidžia iškalbingą sąsają su Kõrvitso „Tantsud“: Kõrvitsas senąją šokio formą įtraukia į šiuolaikinio koncerto akordeonui ciklą, o Bramsas iš jos sukuria simfonijos finalą. Abiejuose kūriniuose kartojimas nėra grįžimas į pradinį tašką, bet tampa kaitos varomąja jėga.
Nuo Kõrvitso šokių ir Maskato tango iki Bramso pasakalijos ši programa vis iš naujo transformuoja šokio ir ritmo idėją, leisdama sezonui pasibaigti ne tašku, o šokio žingsniu vasaros link.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Nuolaidos:
Studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 5 euros
Mokiniams - 50%
3+ šeimos kortelės savininkams - 30%
Asmens, turinčio I ar II grupės negalią, palydovui - 50%
Grupėms (10 ir daugiau lankytojų) – 20 proc.
Įsigyjant grupinius bilietus internetu, prašome rašyti el.paštu sales@lso.lv
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
Naudinga:
Koncertas prieinamas klausos negalią turintiems žmonėms, nes jo metu bus įjungta indukcinės kilpos funkcija. Remiantis klausos negalią turinčių žmonių patirtimi išbandant šią sistemą, geriausia klausymosi patirtis galima centrinio parterio zonoje nuo 5 iki 12 eilių – nuo 6 iki 28.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija ir Liepojos miestas.
