Dalyvauja:
Florian PONS (violončelė)
Liepojos Simfoninis orkestras
Dirigentas Normunds ŠNĒ
I dalis
Feliksas MENDELSONAS (1809-1847) Uvertiūra „Hebridai“
Robertas ŠUMANAS (1810-1856) Koncertas violončelei
I. Ne per greitai
II. Lėtas
III. Labai gyvas
II dalis
Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875-1911) Simfoninė poema „Miškas“
Francas LISTAS (1811-1886) Simfoninė poema „Preliudijos“
I. Žvaigždės
II. Meilė
III. Audra
IV. Pastoracija
V. Triumfas
Liepojos Simfoninis orkestras vieno koncerto metu klausytojams pasiūlys ryškiausių romantizmo epochos kompozitorių simfonine fantazijas ir poemas, apipintas kraštovaizdžių įvaizdžiais ir filosofiniais pamastymais apie žmogaus emocinį pasaulį.
Ypatingas koncerto svečias bus prancūzų violončelininkas Florian Pons, kuris atliks Roberto Šumano Koncertą violončelei ir orkestrui.
Feliksas Mendelsonas buvo vienas žymiausių romantizmo epochos kompozitorių, kurio muzika jungia klasicizmo aiškumą su romantizmo emocionalumu. Neįtikėtinai įvairiapusis menininkas – kompozitorius, dirigentas, pianistas ir organizatorius, kuris turėjo reikšmingą įtaką XIX a. Europos muzikinei aplinkai.
Mendelsonas gimė turtingoje ir išsilavinusioje šeimoje Hamburge, kuri suteikė jam puikų išsilavinimą ir plačias galimybes ugdyti savo talentą. Jo senelis buvo garsus filosofas Mozė Mendelsonas, o tėvai suteikė jam ne tik muzikinį lavinimą, bet ir gilų meno bei literatūros supratimą. Jau ankstyvoje jaunystėje jis išsiskyrė išskirtiniu muzikiniu talentu – kūrė, koncertavo ir stebino Europos intelektualinį elitą gebėjimu kurti nepriekaištingos formos ir skaidrios harmonijos kūrinius.
Vienas didžiausių Mendelsono nuopelnų buvo Johano Sebastiano Bacho muzikos atgaivinimas. 1829 m., būdamas vos 20-ies, jis dirigavo Bacho „Pasijos pagal Matą“ atlikimą Berlyne, kuris tapo lūžio tašku Bacho muzikos renesanse. Jis taip pat aktyviai prisidėjo prie muzikos švietimo plėtros, įkūręs Leipcigo konservatoriją, kuri iki šiol laikoma viena žymiausių Europos muzikos aukštųjų mokyklų.
Ryškiausi Mendelsono kūriniai apima uvertiūrą „Vasarvidžio nakties sapnas“, kurią jis sukūrė būdamas vos 17 metų ir vėliau papildė garsiuoju Vestuvių maršu. Jo „Itališkoji simfonija“ ir „Škotų simfonija“ atspindi romantizmo epochos kelionių įspūdžius, o smuiko koncertas iki šiol laikomas vienu geriausių šio žanro pavyzdžių.
Nors Mendelsonas nebuvo revoliucionierius kaip Liudvikas van Bethovenas ar Ričardas Vagneris, jo muzika spinduliuoja šviesą, melodiją ir tobulą formos pusiausvyrą. Jis paliko neišdildomą pėdsaką Vakarų muzikos istorijoje, tapdamas romantizmo ir klasicizmo idealų harmoningos sintezės simboliu.
Uvertiūra „Hebridai“ (dar žinoma kaip „Fingalo ola“) yra vienas ryškiausių programinės simfoninės muzikos pavyzdžių. Sukurta 1830 m. po Mendelsono kelionės į Škotiją, ši uvertiūra perteikia vietovės didingą gamtą ir paslaptingą grožį.
Mendelsoną įkvėpė dramatiški Hebridų salyno peizažai, ypač įspūdinga Fingalo ola Stafos saloje. Jis siekė muzikoje atspindėti bangų mūšą, uolose aidinčius garsus ir savitą, atšiaurią atmosferą. Orkestruotė yra meistriška – jau nuo pirmųjų taktų smuikai ir violončelės perteikia vandenyno bangavimą, o dinaminiai pakilimai ir nuosmukiai klausytojui rada pojūtį, tarsi jis pats būtų šioje didingoje vietoje.
Uvertiūra yra laisvos sonatinės formos ir veikia kaip savarankiškas simfoninis paveikslas, o ne operos ar kito dramatiško kūrinio įžanga. Mendelsono būdingas melodinis lengvumas ir spalvinga harmonija čia pasiekia emocinį kulminacijos tašką, sukurdami muziką, kuri yra ir tapybiška, ir poetiškai gili.
Hebridų salos – tai salynas prie vakarinių Škotijos krantų, susidedantis iš Išorinių ir Vidinių Hebridų. Šios salos garsėja savo atšiauriais ir vaizdingais kraštovaizdžiais – uolomis, nuolat besidaužančiomis vandenyno bangomis ir savita, beveik mistine atmosfera. Šis regionas buvo apgyvendintas tūkstančius metų ir turi turtingą kultūrinę bei istorinę reikšmę, įskaitant gėlų kalbos ir tradicijų išsaugojimą.
Viena iš žymiausių Hebridų vietų yra Stafos sala, kurioje yra garsioji Fingalo ola – gamtos stebuklas su bazalto kolonomis, kurios sukuria didingą akustiką ir įkvėpė ne tik Mendelsoną, bet ir kitus menininkus bei rašytojus.
Hebridų salose yra unikali ir turtinga ekosistema. Čia galima sutikti retų augalų ir gyvūnų rūšių, tarp jų jūrinius erelius ir Atlanto kirų rūšis. Salų pakrančių vandenyse dažnai galima pamatyti ruonius, delfinus ir net banginius.
Kultūriškai Hebridų salos yra svarbus Škotijos paveldo centras. Čia vis dar kalbama škotų gėlų kalba, o tradicinė muzika ir šokiai išlaikė savo reikšmę. Salose vyksta įvairūs festivaliai, švenčiantys vietines dainas, folklorą ir amatus.
Istoriškai Hebridų salos priklausė tiek Skandinavijos, tiek Škotijos valdovams, o jų architektūroje ir tradicijose vis dar matyti vikingų laikų įtakos.
Robertas Šumanas buvo vokiečių kompozitorius, dirigentas ir muzikos kritikas, vienas ryškiausių romantizmo epochos atstovų. Muzikos mokslus jis pradėjo būdamas šešerių, mokydamasis groti pianinu. Nors iš pradžių, paklusdamas šeimos spaudimui, studijavo teisę Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, meilė muzikai nugalėjo, ir jis nusprendė tapti profesionaliu pianistu. Jo mokytojas buvo įsitikinęs, kad Šumanas taps vienu geriausių Europos pianistų, tačiau dėl rankos traumos šis siekis liko neįgyvendintas.
1834 m. jis įkūrė „Naująjį muzikos žurnalą“ (Neue Zeitschrift für Musik), kuriame dešimt metų dirbo redaktoriumi ir muzikos kritiku, skatindamas jaunųjų talentų pripažinimą.
Asmeniniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino santykiai su pianiste Klara Vik. Nepaisant Klaros tėvo prieštaravimų, jie susituokė 1840 m., o ši sąjunga įkvėpė Šumaną sukurti daugybę reikšmingų kūrinių.
Šumano kūryba apima platų žanrų spektrą, tačiau ypatingai išsiskiria jo fortepijoninė muzika ir dainų ciklai. Gyvenimo pabaigoje Šumanas kentėjo nuo sunkių psichikos sutrikimų, kurie stipriai paveikė jo sveikatą ir gyvenimą iki pat mirties 1856 m.
Roberto Šumano Koncertas violončelei ir orkestrui a-moll, op. 129, yra reikšmingas romantizmo epochos kūrinys, išsiskiriantis savo lyriniu ir emociniu charakteriu bei virtuozine violončelės partija. Tai vienas paskutinių kompozitoriaus kūrinių, sukurtų prieš jo psichinės sveikatos pablogėjimą.
Šis kūrinys įkvėpė daugelį vėlesnių violončelės koncertų kompozitorių, tokių kaip Kamila Sen-Sansas ir Antoninas Dvoržakas, ir tapo vienu reikšmingiausių violončelininkų repertuaro kūrinių.
Šumanas šį koncertą sukūrė 1850 m. Jį sudaro trys dalys, atliekamos be pertraukos. Pirmojoje dalyje dominuoja lyrinės ir išraiškingos temos, pabrėžiančios violončelės turtingą tembrą. Antrojoje dalyje violončelė ir orkestras kuria intymų dialogą, perteikdami gilią emocinę atmosferą. Paskutinė dalis yra energinga ir kupina virtuozinių elementų, atverianti galimybę solistui ir orkestrui pademonstruoti savo techninį meistriškumą.
Šumano Violončelės koncertą kartu su Liepojos simfoniniu orkestru atliks Florianas Ponsas – prancūzų violončelininkas iš Tulūzos, kuriam prognozuojama ryški karjera tarptautinėje klasikinės muzikos scenoje. Ši kylanti violončelės žvaigždė su pagyrimu baigė Paryžiaus konservatoriją, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas ir keletą metų buvo Karalienės Elžbietos koplyčios rezidentas. Praėjusiais metais su trio „Nebelmeer“ jis pelnė pirmąją vietą Tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Trieste.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo žymus lietuvių tapytojas, kompozitorius ir kultūros veikėjas, palikęs neišdildomą pėdsaką Lietuvos mene ir kultūroje.
Čiurlionis buvo vyriausias iš devynių vaikų šeimoje. Jau ankstyvoje vaikystėje jis parodė išskirtinius muzikinius gabumus, kurie nuvedė jį į kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikos mokyklą Plungėje. Vėliau jis tęsė studijas Varšuvos konservatorijoje, kur mokėsi kompozicijos ir fortepijono.
Be muzikinio išsilavinimo, Čiurlionis susidomėjo ir vizualiuoju menu. Jis studijavo Varšuvos dailės mokykloje, kur išplėtojo savo unikalų stilių, jungiantį muzikos ir dailės elementus. Jo paveikslai dažnai buvo vadinami „sonatomis“, nes juose jis taikė sinestetinį požiūrį – vizualųjį meną derino su muzika, kad sukurtų turtingesnę ir daugiasluoksnę patirtį.
Čiurlionis buvo itin produktyvus menininkas, sukūręs daugiau nei 250 muzikinių kompozicijų ir apie 300 tapybos darbų. Jo kūryba apima įvairius žanrus, įskaitant simfonines poemas, fortepijoninę ir chorinę muziką, o tapyboje ryškios simbolizmo ir secesijos stiliaus įtakos, perteikiančios giliai asmenišką ir mistinį pasaulį.
Deja, Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas – jis mirė 1911 m., būdamas vos 35-erių, nuo plaučių uždegimo, gydydamasis Pustelniko psichiatrijos ligoninėje netoli Varšuvos. Metais anksčiau jis buvo patyręs sunkią depresiją, dėl kurios buvo hospitalizuotas. Nors jo gyvenimas buvo neilgas, Čiurlionis paliko reikšmingą palikimą kaip tapytojas ir kompozitorius.
Čiurlionio simfoninė poema „Miškas“ yra vienas iš jo svarbiausių kūrinių, atskleidžiantis kompozitoriaus gebėjimą kurti giliai emocingas ir simboliškas muzikines vizijas. Ji kviečia klausytoją į paslaptingą ir didingą miško pasaulį, naudojant turtingą orkestrinę spalvų paletę.
Kompozicija prasideda švelniais medinių pučiamųjų garsais ir mistiškai banguojančiomis styginėmis, kuriančiomis paslaptingą atmosferą. Muzika pamažu vystosi, pasiekdama intensyvias ir dramatiškas kulminacijas, simbolizuojančias gamtos jėgą ir miško didybę. Ši poetiška ir giliai emocinga simfoninė poema yra puikus Čiurlionio meninės pasaulėžiūros pavyzdys – jo kūryboje gamta, muzika ir vizualinis menas susilieja į vieną visumą, atskleidžiant jo filosofinį požiūrį į gyvenimo ciklą ir žmogaus vaidmenį jame.
Nors poema buvo baigta 1900 m., jos premjera įvyko tik 1912 m., praėjus metams po kompozitoriaus mirties. Čiurlionis tikėjosi, kad šį kūrinį atliks garsus orkestras jam pačiam diriguojant, tačiau ši svajonė jam gyvam esant neišsipildė. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo poema „Miškas“ buvo iš naujo atrasta. Šiandien ji laikoma vienu iš reikšmingiausių Čiurlionio kūrinių.
Francas Listas buvo vengrų kilmės kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas ir publicistas, vienas ryškiausių muzikinio romantizmo atstovų.
Jau ankstyvoje vaikystėje Listas išsiskyrė išskirtiniu muzikiniu talentu. Pirmasis jo muzikos mokytojas buvo tėvas Adamas Listas, kuris dirbo grafo Esterhazio dvaro muzikantu. Būdamas devynerių, Francas jau surengė pirmuosius koncertus, o netrukus šeima persikėlė į Vieną, kur jis tęsė mokslus pas tokius garsius pedagogus kaip Karlas Černis ir Antonijus Saljeris.
Savo karjeros metu Listas tapo žinomas kaip vienas talentingiausių savo epochos pianistų – jis keliavo po Europą, rengdamas koncertus, kurie sutraukdavo pilnas sales. Jis žymiai išplėtė fortepijono technines galimybes ir sukūrė naują koncertų formatą, vadinamą „rečitaliu“.
Be pianisto karjeros, Listas buvo ir produktyvus kompozitorius, kūręs įvairių žanrų muziką, įskaitant simfonines poemas, fortepijoninius kūrinius ir sakralinę muziką.
Lista simfoninė poema „Préludes“ (Les Préludes) yra vienas žymiausių jo kūrinių ir laikomas pirmąja pilnaverte simfonine poema muzikos istorijoje.
Šios poemos pagrindas – prancūzų poeto Alfonso de Lamartino poemos „Naujosios poetinės meditacijos“ pratarmė. Kūrinys išreiškia filosofinius apmąstymus apie gyvenimą, mirtį ir meilę, vaizduodamas žmogaus gyvenimą kaip seriją preliudų – įvadų į įvairius įvykius ir patirtis.
Muzikinė struktūra yra laisva ir vientisa, be tradicinių dalių ribų. Kompozicija prasideda lėtu ir paslaptingu įvadu, kuris palaipsniui vystosi į dinamiškesnes ir dramatiškesnes epizodes, atspindinčias įvairias emocines būsenas ir gyvenimo etapus. Pagrindinė tema viso kūrinio metu yra variuojama ir transformuojama, sukuriant nuoseklų ir įtraukiantį muzikinį pasakojimą.
„Preliudai“ yra ryškus Lista novatoriško požiūrio į simfoninę muziką pavyzdys, kuriame jis literatūrinius ir filosofinius motyvus sujungė su muzikine raiška, taip sukurdamas naują žanrą – simfoninę poemą.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija, Valstybinis Kultūros kapitalo fondas, Liepojos miestas.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Nuolaidos:
Mokiniams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 3 eurai
3+ šeimos kortelės savininkams – 30 proc.
Mokytojams, dėstytojams ir medicinos darbuotojams – 20 proc.
Grupėms (10 ir daugiau lankytojų) – 20 proc.
Įsigyjant grupinius bilietus internetu, prašome rašyti el.paštu sales@lso.lv
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
