NUO NAUJŲ TALENTŲ IKI DIDIOJO MEISTRO
Jau trečius metus paeiliui Liepojos Tarptautinį žvaigždžių festivalį atidarys naujos žvaigždės - Valdis Vikmanis Latvijos Jaunųjų atlikėjų konkurso laureatai, sukuriant nepakartojamą muzikinį nuotykį, kuriame susitinka jaunystės aistra ir patyrusių muzikos virtuozų branda.
2024 metų konkurso nugalėtoja Elza Siliņa prestižiniame Latvijos visuomenino transliuotojo apdovanojimo „Kilogramas kultūros“ pavasariniame balsavime buvo nominuota kategorijoje STARTS už Žano Sibelijaus Koncerto smuikui 1 dalies atlikimą, tokiu būdu patvirtinant Latvijos jaunųjų talentu aukštą meistriškumą.
Antroje koncerto dalyje, vadovaujant Gunčiui Kuzmai, Liepojos simfoninis orkestras gros kartu su iškiliu violončelininku Danieliu Milleriu-Šotu, savo virtuoziškumą pademonstruodamas amžiname Kamilo Sen Sanso 1-ajame koncerte violončelei.
Danielius Milleris-Šotas pasaulyje pagarsėjęs savo išraiškingomis interpretacijomis ir ryškia technika, visa tai bendradarbiaujant su Liepojos Simfoniniu orkestru, vadovaujamu vyr.dirigento Guntis Kuzma, žada ryškias muzikos akimirkas. Danielius Milleris-Šotas vienas pasaulyje paklausiausių violončelininkių. “The New York Times” jį apibūdina kaip „be galo išraiškingą“ ir „Bebaimį solistą, pasižymintį ugninga grojimo technika“.
Dalyvauja:
Danielius Milleris-Šotas (violončelė)
Liepojos Simfoninis orkestras
Dirigentas Guntis Kuzma
Valdis Vikmanis Latvijos jaunųjų atlikėjų konkurso laureatas:
Teisija Terēze Puncule (saksofonas)
Rūta Zaure (fortepijonas)
Sofija Vasecka (smuikas)
Paula Marta Jonuša (saksofonas)
I dalis
Polė Moris (1910-1967) “Provanso peizažai”
Solo: Teisija Terēze Puncule (saksofonas)
II. Daina mano meilei
III. Bohemietė arba čigonė
IV. Sielos užtarimas Aliskampe
V. Pietinis drozdas
Henrikas Veniavskis (1835-1880) Briliantiška fantazija Šarlio Guno operos “Faustas” temomis
Solo: Sofija Vasecka (smuikas)
Ronaldas Bindžas (1910-1979) Koncertas altiniam saksofonui
Solo: Paula Marta Jonuša (saksofonas)
I. Allegro spirituoso
II. Romance
III. Rondo Allegro Giocoso
II dalis
Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756-1791)Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 13, 1 dalis
Solo: Rūta Zaure (fortepijonas)
Kamilis Sen Sansas (1835–1921) Koncertas violončelei Nr. 1
Solo: Danielis Milleris-Šotas (violončelė)
I. Allegro non troppo
II. Allegretto con moto
III. Tempo primo
Kamilis Sen Sansas (1835–1921) buvo prancūzų romantizmo epochos kompozitorius, pianistas, vargonininkas ir dirigentas. Jis žinomas dėl savo įvairiapusio indėlio į muziką, sukūręs kūrinių įvairiuose žanruose, įskaitant operas, simfonijas, koncertus ir kamerinę muziką.
Jo žymiausi kūriniai yra “Mirties šokis” (1874), opera “Samsonas ir Dalila” (1877), Simfonija Nr. 3 (su vargonais) (1886) ir “Žvėrių karnavalas” (1886). Sen Sansas taip pat buvo pirmasis kompozitorius, sukūręs muziką filmui, parašęs kūrinį “L'Assassinat du duc de Guise” (“Gizo hercogo nužudymas”, 1908).
Sen Sansas buvo žinomas dėl savo išskirtinio techninio meistriškumo ir gebėjimo derinti klasikines formas su romantizmo išraiškos priemonėmis, todėl jo muzika yra intelektualiai turtinga ir emociškai įtraukianti.
Pirmasis koncertas violončelei ir orkestrui a-moll, Op. 33, yra išskirtinis romantizmo epochos kūrinys, kuris reikšmingai praturtino violončelės repertuarą.
Koncertas išsiskiria savo nepertraukiama trijų dalių struktūra, kurioje dalys sklandžiai pereina viena į kitą be pertraukų:
Sen Sansas, būdamas išskirtinis pianistas ir vargonininkas, savo muzikoje dažnai derino klasikines formas su romantizmo išraiškos priemonėmis. Šiame koncerte jis demonstruoja savo meistriškumą, leisdamas violončelei atsiskleisti tiek techniškai sudėtinguose fragmentuose, tiek giliai emocingose melodijose.
Nuo pirmojo atlikimo violončelės koncertas tapo vienu populiariausių ir dažniausiai atliekamų kūrinių šio instrumento repertuare, liudijančiu jo nepakartojamą melodinį žavesį ir formos aiškumą.
Kūrinys buvo parašytas 1872 metais, kai Sen Sansui buvo 37 metai. Koncertas buvo dedikuotas prancūzų violončelininkui Ogistui Tolbekui, kuris taip pat dalyvavo pirmajame atlikime.
1870–1871 metais Prancūzija buvo įsitraukusi į karą su Prūsija, kuris baigėsi Prancūzijos pralaimėjimu ir Paryžiaus komunos įkūrimu. Šie įvykiai paliko gilų įspūdį prancūzų visuomenei ir kultūrai, o Sen Sansas aktyviai dalyvavo prancūzų muzikiniame gyvenime.
1871 metais jis kartu su kitais muzikais įkūrė Nacionalinę muzikos draugiją (Société Nationale de Musique), kurios tikslas buvo skatinti prancūzų kompozitorių kūrinių atlikimą ir platinimą. Organizacija tapo svarbia platforma prancūzų muzikos plėtrai.
Tuo metu Prancūzija patyrė politinius ir socialinius pokyčius. Trečiosios Respublikos įkūrimas ir pastangos atkurti nacionalinį identitetą skatino meno ir kultūros svarbą. Sen Sansas, būdamas patriotas, savo muzika siekė stiprinti prancūzų kultūrinį pasididžiavimą. Pirmasis violončelės koncertas, su savo rafinuota forma ir emociniu gilumu, atspindi šio laikotarpio dvasią ir norą atkurti Prancūzijos kultūrinį didingumą.
Liepojos 400 metų jubiliejaus tarptautinio žvaigždžių festivalio atidarymo koncerte Liepojos simfoninis orkestras kaip vakaro ypatingą svečią pakvietė garsųjį vokiečių violončelininką Danielį Millerį-Šotą.
Danielis Milleris-Šotas garsėja savo išraiškingomis interpretacijomis ir puikia technika, todėl bendradarbiavimas su Liepojos simfoniniu orkestru, vadovaujamu vyriausiojo dirigento Gunčio Kuzmos, žada muzikaliai turtingą vakarą.
Milleris-Šotas reguliariai koncertuoja su pasaulio pirmaujančiais orkestrais. Jungtinėse Valstijose tai yra Niujorko, Bostono, Klivlando, Čikagos, Filadelfijos, San Francisko ir Los Andželo simfoniniai orkestrai; Europoje – Berlyno filharmonijos orkestras, Leipcigo "Gewandhaus" orkestras, Paryžiaus radijo orkestras, Londono simfoninis ir Filharmonijos orkestrai; Australijoje – Sidnėjaus ir Melburno simfoniniai orkestrai bei daugelis kitų kolektyvų.
Daugelį metų jis žavi klausytojus kaip klasikinės muzikos ambasadorius XXI amžiuje ir kaip tilto tarp muzikos, literatūros ir vizualiųjų menų kūrėjas. "The New York Times" jį apibūdina kaip "nepaprastai išraiškingą" ir "drąsų solistą su ugninga grojimo technika".
Su dideliu entuziazmu Milleris-Šotas atlieka tiek klasikinės muzikos perlus, tiek plečia violončelės repertuarą, bendradarbiaudamas su šiuolaikiniais kompozitoriais ir pristatydamas mažiau žinomus kūrinius, įskaitant savo paties aranžuotes. Jam savo violončelės koncertus dedikavo tokie kompozitoriai kaip Georgas Aleksandras Albrechtes, seras Andrė Previnas ir Peteris Ruzicka.
Per daugiau nei 25 metus trunkančią karjerą Milleris-Šotas sukūrė plačią diskografiją, pelniusią jam tarptautinį pripažinimą. Joje, be kita ko, yra Bacho, Beethoveno, Brahmso, Mozarto, Haydno, Schumanno, Griego, Mendelssohno, Prokofjevo, Schuberto, Chačaturiano, Šostakovičiaus, Strausso, Čaikovskio, Elgaro, Waltono, Britteno, Dvořáko, Lalo, Honeggerio ir Saint-Saënso kūriniai.
Iškilus muzikantas groja Matteo Gofrillerio violončele, pagaminta Venecijoje 1727 metais.
2025 m. sausio 17 d. Liepojos muzikos, meno ir dizaino vidurinės mokyklos (LMMDV) Melngailio koncertų salėje įvyko "Valdo Vikmanio Latvijos jaunųjų atlikėjų konkursas 2025".
Konkurso laureatai:
1 vieta (900 eurų): Jāzepo Mediņa Rygos 1-osios muzikos mokyklos mokinė Teisija Terēze Puncule (saksofonas). Mokytojas Artis Sīmanis, koncertmeisterė Jekaterina Sarvi;
2 vieta (700 eurų): MIKC NMV Emīlio Dārziņio muzikos mokyklos mokinė Rūta Zaure (fortepijonas). Mokytoja ir koncertmeisterė Elīna Bērtiņa-Petrauska;
3 vieta (500 eurų): MIKC NMV Emīlio Dārziņio muzikos mokyklos mokinė Sofija Vasecka (smuikas). Mokytoja Nelli Sarkisjana, koncertmeisterė Lili Sarkisjana.
Be to, Liepojos koncertų salės "Lielais dzintars" plėtros asociacijos specialųjį piniginį prizą (1000 eurų), kurį įteikė architektas Gundaras Vīksna, laimėjo geriausia LMMDV konkurso dalyvė – mokinė Paula Marta Jonuša (saksofonas). Mokytojas Kristapas Vanags, koncertmeisteris Normundas Kalniņš.
Konkurso žiuri nariai: klarnetininkas, Liepojos simfoninio orkestro dirigentas ir meno vadovas Guntis Kuzma, perkusininkas Rihards Zaļupe, pianistas Andrejs Osokins ir violončelininkas Ēriks Kiršfelds.
"Jaunatviškas entuziazmas, azartas ir puikus profesionalumas buvo juntami kiekvieno konkurso dalyvio pasirodyme. Šias savybes lydėjo ir sėkmė scenoje, o magiška scenos atmosfera privertė klausytojus sulaikyti kvėpavimą. Liepojos simfoninis orkestras didžiuojasi, kad mūsų gretose gimsta naujos, ryškios žvaigždės, kurios praturtins mūsų festivalį nepamirštamais pasirodymais," komentuoja Guntis Kuzma.
Konkursą jau penktus metus organizuoja Meninio ugdymo kompetencijos centras "Liepojos muzikos, meno ir dizaino vidurinė mokykla" bendradarbiaudamas su Liepojos simfoniniu orkestru ir asociacija "Kuržemės kūrybinių industrijų plėtros centras".
Konkursą remia Valstybinis kultūros kapitalo fondas ir Liepojos kultūros valdyba. Konkurso tikslas – skatinti Latvijos muzikos mokyklų ir muzikos vidurinių mokyklų mokinių ir pedagogų profesinės kvalifikacijos kėlimą, kultūrinio ugdymo prestižo vystymą ir stiprinimą, taip pat didinti konkurenciją, kartu siekiant aukštesnio meninio lygio.
Festivalį remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija, Valstybės Kultūros kapitalo fondas, Liepojos miestas.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Nuolaidos:
Mokiniams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 3 eurai
3+ šeimos kortelės savininkams – 30 proc.
Mokytojams, dėstytojams ir medicinos darbuotojams – 20 proc.
Grupėms (10 ir daugiau lankytojų) – 20 proc.
Įsigyjant grupinius bilietus internetu, prašome rašyti el.paštu sales@lso.lv
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
Naudinga:
Koncertas prieinamas klausos negalią turintiems žmonėms, nes jo metu bus įjungta indukcinės kilpos funkcija. Remiantis klausos negalią turinčių žmonių patirtimi išbandant šią sistemą, geriausia klausymosi patirtis galima centrinio parterio zonoje nuo 5 iki 12 eilių – nuo 6 iki 28.
