Dalyvauja:
Maksims RISANOVS (altas)
Zane JANČEVSKA (pranešėja)
Andis KLUČNIEKS (skudučiai, dudukas)
Valstybinis akademinis choras „Latvija”
Liepojos Simfoninis orkestras
Dirigentas Māris SIRMAIS
I dalis
Jēkabs JANČEVSKIS (1992)
„Saule, saule, mėnuli!”
Oratorija „Iš letų krašto”
II dalis
Gija KANČELI (1935-2019) „Styx” alto solo, chorui ir orkestrui
Liepojos Simfoninis orkestras kartu su Valstybiniu akademiniu choru „Latvija“, diriguojamas dirigento Māris Sirmais, kviečia į koncertą, kuriame istorija apie pirmojo Lietuvos karūnuoto karaliaus Mindaugo žmoną Martą, kilusią iš letų žemių, susijungs su senovės graikų mitologija paremtais muzikiniais pamąstymais apie Laiką.
Baltų tautų bendros istorijos vingiai Jēkabs Jančevskis oratorijoje „Iš letų žemių“ kontrastuos su mistine atmosfera Gijos Kančeli galingame vokaliniame simfoniniame kūrinyje „Stiksa“.
Jēkabs Jančevskis oratorija „Iš letų krašto“ muzikinis paminklas baltų tautų istorijai, tapusi garbingumo ženklu latvių ir lietuvių senajai ir mažai žinomai, tačiau širdyse saugotai istorijai.
Esama legendos, kad Lietuvos pirmojo karūnuoto karaliaus Mindaugo žmona buvo iš mūsų žemių, iš Latgalos Madelanų. Ji vardu buvo Marta arba Morta.
Apie 1200 metus gimusiam Mindaugui vadovaujant įvyko senųjų lietuviškų žemių susijungimas, todėl jis laikomas Lietuvos valstybės įkūrėju. Mindaugo karūnavimas Romos popiežiaus vardu įvyko 1253 metų liepos 6 d. ir nuo 1991 metų ši diena Lietuvoje švenčiama kaip karaliaus Mindaugo diena arba valstybingumo šventė.
Muzikinį kūrinį bendrai sudaro aštuonios dalys, pasakojimo autorės yra Eva Mārtuža ir Zane Jančevska, poemos autorė – Lelde Stumbre. Greta istorinės-patriotinės linijos muzikiniame kūrinyje juntama vyriškumo ir moteriškumo priešstata – vyrai nori kariauti ir valdyti, moterys ilgėsi taikos, kad išsaugotų šeimą.
Oratorija „Iš letų krašto“ primą kartą nuskambėjo 2015 metų rugpjūčio 25 d. Rygos senojoje Gertrūdos evangelikų-liuteronų bažnyčioje, dalyvaujant Liepojos Simfoniniam orkestrui ir Valstybinis akademinis choras „Latvija.
Gija Kančeli yra vienas žinomiausių kartvelų kompozitorių, kurio kuriama muzika žavisi klausytojai visame pasaulyje. Jis sukūrė septynias simfonijas, kūrė muziką teatro spektakliams ir vaidybiniams filmams, iš kurių populiariausi yra „Kin-dza-dza: ir „Mimino“.
“Stiksa” - vienas Kančeli įspūdingiausių kūrinių. Jo pavadinimas pasiskolintas iš senovės graikų mitologijos, kur Stiksa yra upė, atskirianti gyvąjį pasaulį nuo mirusiųjų karalystės. Ši simboliška reikšmė taip pat atsispindi muzikoje, kuri yra tarsi kelionė per įvairias emocijas – nuo skausmo kupino ilgesio iki ramybe pulsuojančių pasvarstymų.
„Bėgant metams vis dažniau jaučiu poreikį palaikyti ryšį su savo artimaisiais, kurių nebėra gyvųjų tarpe. Kontaktas su jais nenutrūkęs ir dvasinis ryšys tampa vis tampresniu. Neišsakytos mintys ir jausmai įsikūnijo žodžiuose“, kadaise apie savo kūrinius sakė pats kompozitorius.
„Stiksa“ sukurta altui, chorui ir orkestrui, perteikiant turtingą ir daugiasluoksnį garsų pasaulį. Alto solo partija ypač išraiškinga, nes yra tarsi vieniša po amžinybės labirintus klajojanti siela, choro giedojimas kūriniui suteikia mistiškos ir eterinės dimensijos, o orkestras sukuria platų ir spalvotą foną.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija, Valstybinis Kultūros kapitalo fondas, Liepojos miestas.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Nuolaidos:
Studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 3 euros
Mokiniams - 50%
3+ šeimos kortelės savininkams - 30%
Asmens, turinčio I ar II grupės negalią, palydovui - 50%
Grupėms (10 ir daugiau lankytojų) – 20 proc.
Įsigyjant grupinius bilietus internetu, prašome rašyti el.paštu sales@lso.lv
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
Naudinga:
Koncertas prieinamas klausos negalią turintiems žmonėms, nes jo metu bus įjungta indukcinės kilpos funkcija. Remiantis klausos negalią turinčių žmonių patirtimi išbandant šią sistemą, geriausia klausymosi patirtis galima centrinio parterio zonoje nuo 5 iki 12 eilių – nuo 6 iki 28.
